Vasaros prisilietimas
Pajūrio akmenėliai apnerti lininiais siūlais. RUDENS ŽODŽIAI Ateina rudenys per pievų žiedus, Per žalio miško lapelius. Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus. Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios Kas vakarą graudina mus. Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės Berašant rudenio žodžius. Netrukus kris ant tako snaigės Ir nebebus jau taip jauku - Viskas pasauly vieną kartą baigias. Kartu neamžinas ir tu - žmogus. 1936 ( Vytautas Mačernis)